„Be pykčio“ ir vėl startavo Miegėnuose

Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubas sėkmingai prisijaukino draugiško miesto ir rajono mokyklų krepšinio turnyrą 3 prieš 3 „Be pykčio“. Pagarbų elgesį aikštelėje skatinantis projektas, kuriame bet kuris dalyvis ar net visa komanda gali būti diskvalifikuojamas už keiksmažodį, trečiadienio popietę tradiciškai, jau trečiąjį rudenį iš eilės, startavo Miegėnų (Kėdainių r.) pagrindinėje mokykloje.

Aplankė pirmąjį šimtą

Reprezentacinės Kėdainių krepšinio ekipos trijulė – ukrainietis vidurio puolėjas Vladislavas Koreniukas, lengvojo krašto puolėjas, kėdainietis Justas Tamulis ir ekipos vadybininkas Donatas Maselskis šiandien įveikė pirmuosius 56 šio, trečiojo sezono kilometrus ir aplankė 97 moksleivius turinčią, toliausiai nuo rajono centro nutolusią mokyklą.

Miegėnų pagrindinėje krepšinis labai mylimas ir yra svarbus. (Ž. Misevičienė)

Įsidrąsino mikliai

Susitikimas prasidėjo krepšininkų prisistatymu. Dėmesio sulaukė ir įspūdingo stoto – 209 cm ūgio, 127 kg svorio ukrainietis V. Koreniukas, ir „Nevėžio“ garbę ginantis kraštietis 196 cm ūgio,  91 kg sveriantis J. Tamulis. Vaikai svečiams negailėjo klausimų, o ir įsiamžinti greta dviejų ąžuolų įsidrąsinti netruko.

Komandos susiburia per kelias minutes

Šįkart Miegėnų pagrindinė mokykla subūrė dvi komandas. Viena jų – pergalę šventusi ir kelialapį į finalinį turnyro „Be pykčio“ turą pavasarį iškovoję dešimtokai, antroji – mišri, ir iš jaunesnių klasių auklėtinių suformuota komanda.

„Treti metai, trečias sezonas, o mes ir vėl pirmieji pas save kviečiame Kėdainių „Nevėžį“, – pasidžiaugė Žydra Misevičienė, Miegėnų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė. – Vos tik mūsų mokyklos kūno kultūros mokytojas Valdas Žičevičius iš klubo gauna laišką, skelbiantį apie turnyro pradžią, ir praneša apie tai vaikams, komandos susiburia per kelias minutes. Kaip matote, mūsų mokykla yra nestandartinė, ji – berniukiška. Čia krepšinis labai mylimas ir yra svarbus. Vaikai ne tik čia žaidžia, bet ir Kėdainių „Nevėžio“ rungtynes arenoje stebi, su kitų rajono mokyklų komandomis varžosi. Sužinoję apie artėjančią turnyro pradžią, vaikai jos laukia su nekantrumu. Kuomet sužaidžia čia, ima su nekantrumu laukti finalinio turnyro etapo. Tai – nuostabu.“

Pastebi vaikų pokyčius

Ž. Misevičienė prabyla ir apie tai, kad žvelgdama į fotografijas, darytas pirmojo krepšinio turnyro 3 prieš 3 „Be pykčio“ metu aiškiai pastebinti, kaip vaikai auga, keičiasi, stiprėja. „Dar šiandien pagalvojau: „Vaje, jau trečias? Kaip greitai bėga laikas! O kaip keičiasi vaikai, kaip mūsų berniukai vyriškėja, kaip vis geriau ir geriau žaidžia krepšinį. Skirtumas – akivaizdus“, – šypteli Miegėnų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė.

Nuotraukos papuošia socialinius tinklalapius

Tiesa, vos tik subūrusiems komandas, Miegėnų pagrindinės mokyklos auklėtiniams buvo priminta, kad šio turnyro esmė – atkakli kova be keiksmažodžių. „Priminėme vaikams taisykles. Pasikalbame iš anksto. Man, kaip socialinei pedagogei, vaikų pagarbus elgesys yra labai svarbus, – akcentuoja Ž. Misevičienė. – Juk ir be keiksmažodžių galima žaisti krepšinį. Net ir nesėkmės atveju nereikėtų plūstis. Medaliais, deja, tik kartą, pirmojo sezono metu pasipuošėme. Bet svarbiausia – dalyvauti, net ir nelaimėję nenukabiname nosių. Vaikams šis turnyras atneša daug džiaugsmo. Jie tuoj pat nuotraukomis su krepšininkais dalijasi socialiniuose tinklalapiuose. Jiems tai svarbu. Jie tuo didžiuojasi.“

Galbūt padės suprasti, kad nereikia sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol kas nors ant lėkštutės ką nors atneš, o vietoje to, kiekvienam pačiam reikia užsiimti, tobulėti, stengtis. Siekti savo svajonės ir užsibrėžtų tikslų. (J. Tamulis)

Plečia ribas – rajone „nebetelpa“

2017–2018 m. per miesto ir rajono mokyklas nusirisiančiame Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio turnyre vėl dalyvaus dviejų amžiaus grupių moksleiviai – 8–10 ir 11–12 klasių švietimo įstaigų auklėtiniai. Šiandien prasidėjęs, finišo tiesiąją projektas pasieks pavasarį.

Kiekvienoje mokykloje į ją atvykę „Nevėžio“ žaidėjai meta iššūkį nugalėjusiai komandai ir su šia sužaidžia draugišką krepšinio partiją.

Be to, šiame sezone projekto „Be pykčio“ partneriu tapo Aukštaitijos krepšinio mokykla, todėl viliamasi, jog jame jėgas išbandys ir kaimyninių rajonų mokyklos.

Sąraše – jau vienas snaiperis

Šįmet krepšinio turnyre 3 prieš 3 „Be pykčio“ yra ir viena naujovė – snaiperiai meta ne nuo vidurio aikštės, bet nuo trijų taškų ribos. Miegėnuose taikliausiai „tritaškes bombas“ mėtyti sekėsi dešimtokui Gyčiui Ribikauskui. Finaliniame etape jis, kartu su kitais taikliausiais miesto ir rajono mokyklų snaiperiais, varžysis dėl nugalėtojo vardo.

Viliasi, kad vaikams atsivers akys

Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkas J. Tamulis pastebėjo, kad Lietuvoje krepšininkų tradicija lankyti moksleivius dar nėra tokia gaji, kaip, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur jam teko ginti antrojoje šalies lygoje besivaržančios Lugo „Breogan“ ekipos garbę.

„Mokyklose man yra tekę būti ne kartą, tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje. Mano akimis, pastarojoje krepšininkai daug dažniau lanko vaikus nei Lietuvoje. Ispanijoje pasitaiko, kad net du kartus per mėnesį krepšininkai važiuoja į skirtingas mokyklas, atvyksta trys–keturi žaidėjai, pasakoja apie save, kalba apie krepšinį, žaidžia krepšinį su vaikais. Vis tik tokie vizitai daugiau akcentuoti ne į sportą, bet į pokalbius, į pasisėdėjimus kartu, – įspūdžiais dalijosi kėdainietis J. Tamulis. – Miesto vaikai mokyklose svečių sulaukia dažniau, jie ir apskritai turi daugiau veiklos, o štai rajono mokinukui galbūt galimybių savomis akimis išvysti krepšininkus, betarpiškai pabendrauti yra kur kas mažiau. Galbūt tai, kad „Nevėžio“ krepšininkai juos lanko, patiems vaikams pridės motyvacijos siekti, stengtis. Galbūt padės suprasti, kad nereikia sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol kas nors ant lėkštutės ką nors atneš, o vietoje to, kiekvienam pačiam reikia užsiimti, tobulėti, stengtis. Siekti savo svajonės ir užsibrėžtų tikslų.“